Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt, O. Posaškovos nuotr.
Vilniuje posėdžiavusi Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija penktadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir Vyriausybės nariais dar kartą patvirtino savo nuostatą pačiu skaudžiausiu visiems emigrantams klausimu – emigravę lietuviai turi turėti Lietuvos pilietybę. Tačiau referendumas dėl dvigubos pilietybės esą būtų žalingas.
„Pilietybė – pagrindinis klausimas, tačiau šį kartą apie jį su Užsienio reikalų ministerijos atstovais kalbėjomės neformaliai. Mūsų pozicija nesikeičia – tie, kas išvažiavo iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., turi turėti teisę į savo tėvynės pilietybę“, – įsitikinusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Dalia Henke.
Ji iš Lietuvos išvyko po nepriklausomybės atkūrimo ir jau dvidešimt trejus metus su šeima gyvena Vokietijoje.
„Aš jau praradau viltį susigrąžinti Lietuvos pilietybę, bet labai norėčiau, kad mano vaikai, gimę ir užaugę Vokietijoje, bei anūkai neprarastų galimybės vis dėlto tapti Lietuvos piliečiais“, – kalbėjo D. Henke.
Buvusi PLB vadovė teisininkė Regina Narušienė atkreipė dėmesį, kad išeivijos lietuviai nenori, jog bet kas galėtų turėti dvigubą pilietybę, ir pasisako tik už tai, kad Lietuvos pilietybę išsaugotų tie asmenys, kurie ją turėjo prieš išvykdami iš Lietuvos.
„Mes tik norime, kad tie lietuviai, kurie turi Lietuvos pilietybę, jos neprarastų. Kitaip tariant, kad tais atvejais, kai tampa kitos šalies piliečiais, iš jų nebūtų atimama Lietuvos pilietybė“, – portalui LRT.lt sakė R. Narušienė.
Ir D. Henke, ir R. Narušienė teigė, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės, apie kurį savo metiniame pranešime ketvirtadienį užsiminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, – visai nereikalingas, nes greičiausiai neįvyktų ir tuomet, ko gero, amžiams būtų palaidota viltis šimtams tūkstančių lietuvių, gyvenančių užsienyje, turėti ir savo tėvynės pilietybę.
„Juk Lietuvoje pavyko surengti tik tris referendumus – dėl naujos Konstitucijos, dėl SSRS armijos išvedimo ir dėl stojimo į Europos Sąjungą. Visi kiti referendumai žlugo“, – priminė R. Narušienė.
Ji įsitikinusi, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvai būtų žalingas, nes juo galėtų pasinaudoti daugybė rusų ir tuomet, ko gero, savo tautiečių ginti atskubėtų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip atsitiko Ukrainoje – rusų gelbėjimas išvirto į kruvinas kovas.
„Per mažai mūsų yra, kad prarastume savo pilietybę. Iš esmės pilietybė mums visiems – ir gyvenantiems Lietuvoje, ir išeivijoje – yra ne materialus turtas ar priemonė jo siekti. Pilietybė – tai aš. Aš buvau, esu ir būsiu lietuvė, o, kai tauta manęs nepripažįsta kaip lietuvės, įžeidžia mane“, – užsienyje gyvenančių lietuvių nuostatą Lietuvos atžvilgiu atskleidė R. Narušienė.
Ji taip pat paneigė įtarinėjimus, esą daugeliui tautiečių Lietuvos pilietybė reikalinga kokiais nors pragmatiniais sumetimais – dėl noro susigrąžinti nekilnojamąjį turtą arba panašių planų.
„Aš Amerikoje turiu draudimą, turiu, kur gyventi, bet turiu namus ir Lietuvoje, kad galėčiau čia praleisti kuo daugiau laiko“, – prisipažino R. Narušienė.
Ji ir kiti išeivijos lietuviai mano, jog būtina pataisyti šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymą taip, kad pagal jį užsienio lietuviai, turėję prieš išvykdami Lietuvos pilietybę, jos neprarastų, kad ją galėtų turėti ir jų palikuonys.